Kas nutinka, jei moteris turėjo santykius, kurie sutraumavo jos sielą.
Nekalbėsiu apie psichiką, bet būna ir labai sunkių atvejų. Pažįstu dvi moteris, daugiavaikes, kurios pagulėjo psichiatrinėje klinikoje, pasigydė dėl santykių su savo vyrais. Beje, abi šeimos buvo tikinčios ir vyrai periodiškai vaikščiojo į cerkvę, eidavo išpažinties.
Nereikia žiūrėti į žmogaus interfeisą, neklausyti, ką vyras sako. Vyrai pažįstami per jo veiksmus.
Moteris turėjo santykius, kurie ją traumavo. Ji negavo to, ko ji tikėjosi: tarpusavio supratimo, meilės, pagalbos vienas kitam, tikėjosi moralinio ir psichologinio palaikymo, tikėjosi geros nuotaikos, kai ji sugrįžta namo po darbo, arba vyras sugrįžta namo po darbo, ar abu sugrįžta namo. Bet gavo visai ką kitą. Gal būt gavo neištikimybę, gal būt besivoliojantį ant sofos vyrą, gal būt gavo kokį tai neurotiką, kuris išpildavo ant jos visą savo agresiją, kurią sukaupė dar vaikystėje.
Po tokių santykių moteris gali ilgam užsiverti savo kriauklėje ir neiti į jokius santykius. Bet jei tas karantino periodas trunka daugiau nei metus, psichologų nuomone tai vadinama patologija. Reikia skubiai imtis priemonių. Nors patys baisiausi dalykai jau nutiko, bet moteris vis dar nepasveiko.
……………
Gali pradėti patikti vienatvė. Bet kuri moteris po tokių sunkių santykių turi pabūti karantine apie 3 mėnesius ir sugrąžinti save į normalią psichologinę emocinę būseną, pataisyti savo išvaizdą, kuri būnant tokiuose santykiuose labai stipriai pablogėja, po to kai širdis sudaužyta, siela sudaužyta, gyvenimas sugriuvęs. Kai moteris išeina iš to karantino, ji jau gali turėti kitus naujus santykius. Jei jūs tokiame savo gyvenimo periode, paskaičiuokite, kiek mėnesių jame. Jei daugiau nei metai – tai jau kriminalas. Galite likti iš viso be santykių. Reikia gydytis.

Kita moterų kategorija – kurios įklimpo į santykius su vyrais nuliais ir vyrais minusais.
Kas tokie vyrai minusai? Tai kai tu pastoviai gyveni kaip kare – kai tave pastoviai kritikuoja, arba tas žmogus nekritikuoja, bet pas jį pastoviai bloga nuotaika, jis burbuliuoja, niurzga, arba kritikuoja kitus žmones, jam pastoviai viskas ne taip, jam pastoviai viskas nepatinka. Tai lengvas minuso laipsnis. Sunkus vyro minuso laipsnis – kai jis pradeda jus kritikuoti, jūs jam nemiela, ką bepadarysi – vis negerai. Žmogus neurotikas, jis turi tą negatyvo užtaisą gal nuo pat vaikystės, gal nuo studijų laikų. Tas jo negatyvas su jumis visai nesusijęs, jūs dėl jo visai nekalta, bet jūs – ta auka, ant kurios tas negatyvas liejasi lyg iš patrankos. Tai tokie vyrai minusai. Su jais pragyvenus 5-10 metų, o gal ir mažiau (jei tai kraštutinis minusas) nedaug tetrūksta iki psichiatrinio gydymo.

Kita kategorija – vyrai nuliai. Tai labiausiai paplitusi kategorija ir tokių santykių su nuliais yra daugiausiai. Dauguma moterų įsipainioja į santykius būtent su nuliais. Atrodytų minusas – labiau pavojingas, ne taip kaip nulis, bet! Minusą iš karto matome, matome kad jis negatyvas ir moteris iš karto reaguoja, o nulis – jis toks, kad jūs iš karto nesuprasite. Nulis – atvirkščiai – prie moters prieina su komplimentais, jis toks minkštas, prielankus. Pas juos daug tarsi tokio moteriškumo, kuris traukia mūsų šiuolaikines moteris, Artemides, tokias greitas, veiklias, siekiančias savo tikslų. Mūsų moterims viduje trūksta savo vidinio minkštumo, ir tuomet tie minkšti vyrai traukia. Jei jau pati negaliu atsipalaiduoti po darbo, tai jis mane atpalaiduos – masažiuką padarys, sriubytę išvirs, dulkes namie nuvalys, namus sutvarkys, pamokas su vaikais paruoš.

Bet gaunasi taip, kad vyro funkcijų jis neatlieka! Ne gynėjas, ne maitintojas, ne strategas. Ir tuomet, jei šeimoje, kuri yra vieninga sistema, vyras nevykdo vyro funkcijų, tuomet klausimas – ant ko užkraunamos tos funkcijos? O funkcijos užkraunamos , žinoma, moteriai, kuri su juo gyvena. Moteriai tai nepatinka, bet ką padarysi, jei tu už jo jau ištekėjai. Reikia pinigų, reikia ir pačiai gerai atrodyti, reikia kad maistas būtų ant stalo, vaikai sotūs, apauti, aprengti, viskas sutvarkyta, visos problemos išspręstos, sąskaitos apmokėtos, kad būtų mašina.
Ir štai ta aktyvi moteris, kuri paėmė sau į vyrus (būtent – paėmė!) nulį, tempia jį. Arba jis, jei jau nusirito taip, kad toliau nebėra kur (nebent bomžu tapti), tai jis taip tyliai prisišlieja prie jos, užpudrina smegenis, plius dar seksas su juo neblogas…. Taip jau yra, kad vyrai nuliai gyvenime – nieko negali – nulis nuliausias, nieko nesugeba – nei pinigų uždirbti, nei problemų išspręsti, nei savo moterį apginti – dar pats už jos pasislėps, bet taip jaus susiklosto, kad sekse – jie labai puikūs…..
Taip gaunasi, kad moteris viską užsikrauna ant savęs. Šeima – tai viena sistema – susisiekiantys indai. Ir po keleto metų gaunasi taip, kad energija pasiskirsto po lygiai – susisiekiančių indų principu. Jam perteka lygiai 50 proc. moters energijos. Pas tą partnerį, vyrą ar meilužį viskas pradeda kilti aukštyn – karjera, pasitaiso sveikata, išvaizda, savivertė pakyla. Visi parametrai, kurie reikalingi žmogaus sėkmei – pakyla, pagerėja. Ir jis – sužydi! Vyras nulis greta moters, kuri jį aprūpina, daro jam gerą, jis suklesti. Pas jį visi rodikliai kyla į viršų.
Bet! Kaip jūs manote, kas vyksta su moterimi, gyvenančia su juo? Ne iš karto, bet santykyje su tuo, kaip jis sužydi, suklesti (50 proc. energijos perteka jam, nes šeima – tai energetinė, biologinė sistema), atitinkamai moteris pradeda NUSINULINTI.
Ir po keleto metų… tai priklauso nuo to, kokiame stovyje moteris įėjo į santykius ( jei ištekėjo tik kad vyrą turėti, už bet kokio, ar tiesiog suklupo ant jo ir nusprendė pasiimti), tai ji nusinulins greičiau. Gali ir po trijų metų.
Bet jei moteris jauna, gyvybinga, daug energijos, dar nebuvo ištekėjusi, tai moteris nusinulinimą pradeda jausti po 5-10 metų. Po 5 metų moteris jau jaučia, kad tapo nervinga, jautri, irzli, pas ją atsiranda pretenzijos vyrui. Bet ji supranta, kad tos pretenzijos neduoda rezultatų, nuo jų niekas nesikeičia. Ji nusinulina.
Daugelis moterų bijo išsiskirti. Kas įdomu, jei pas moterį vyras nulis, tai nusinulidama ji tampa „stervoznaja“, o jis lieka toks baltas pienės pūkelis, koks jis buvo, o dar plus – suklesti. Ir skandalus pradeda provokuoti žmona. O kaip gi – kokia normali moteris ištvers būti ir moterimi ir vyru vienu metu, tempti ant savęs dvigubus įsipareigojimus, ypatingai, kai yra vaikai.
Ką mato kaimynai iš šalies: nieko sau pas Sidorovus! Vyras toks pražydęs, toks gražuolis, toks kultūringas, visada sveikinasi, o žmona – tiesiog stevozina – visą laiką pjūklina, pjūklina. Taip kalba kaimynai. Jie mato tik išorinę pusę to, kas vyksta šeimoje. Bet jie gi nežino, kad visus tuos 10-15 metų visą gerbūvį, tuo pačiu ir materialinį sukūrė moteris. Ji viską ant savo kupros tempė….

Taip moteris gyvendama su vyru nuliu, pati nusinulina ir pas ją atsiranda pojūtis, lyg ją kažkas pritrenkė grabo lenta. Tarsi kokį grabą neštų ant savęs. Prarandama sveikata, blogėja išvaizda, prisideda papildomi kilogramai, nervai tampa nesuvaldomi. Savivertė nukrenta labai stipriai. Ir net gi jei ji gerai atrodo, bet pragyveno su vyru nuliu, ir sutinką gerą vyrą, kuris sako: „Klausyk, mesk tu tą savo Sidorovą, tekėk už manęs“, ji nemes ir neištekės, nes, nežiūrint viso jos grožio, savivertė – žemiau plintuso….
Gyventi su nuliais, tempti juos, stebint, kad tai visai ne vyras, tai labai ir labai pavojinga.
Ši tendencija atsiranda iš giminės programų. Visos moterys rinkosi tokius vyrus ir giminėje buvo tradicija tempti. Tu, baba riazanskaja, tempk, o jei netempi – tu niekam nereikalinga.

Pasidalinkite su draugais